išgriūti — vksm. Išgriùvo krósnis, rei̇̃ks išmūryti naũją … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
išvertėti — 2 išvertėti intr. NdŽ 1. J.Jabl, BŽ519 išvirsti, išgriūti, išgulti (ppr. netvarkingai): Rugiai išvertėję nuo vėjo su lietum, sunkūs bus pjauti Š. | Ilgi antakių plaukai, išvertėję į visas puses, dengia pamėlusius gilius akių įdubimus L.Dovyd. |… … Dictionary of the Lithuanian Language
apgriūti — 1. tr. apvirsti, apslėgti: Mane rąstai apgriùvo, pagelbėk tu mane PP58. Apgriūkit, kalnai, mane! Jzm. Ir stenėjo žemė, sunkybėm apgriūta IM1861,56. 2. tr. apipulti, apstoti: Apgriuvo jį visi kartu, iš karto visi pradėjo kalbėti P.Cvir. 3. intr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
atgriūti — intr. 1. virsti atgal: Pamėgino atsikelt, bet dar buvo sustingęs ir atgriuvo atgal Mš. Ariant velėnos atgriū̃va, ir tiek Pc. Ar neatgriùs tos kopėčios? Pc. Teip jie bevalgydami ir begerdami atgriuvo negyvi BM100. Net atgriuvau besijuokdama Lnkv … Dictionary of the Lithuanian Language
griūti — griūti, griū̃va (griū̃sta Brž; SD390, griū̃na), griùvo intr. 1. virsti, gulti (apie aukštą daiktą, gyvulį, žmogų...); irti (apie trobą, kalną): Repečkomis perrėpliojęs aslą, griūdavo kniūpsčias į lovą P.Cvir. Griùvo medis ir sutrioškino koją… … Dictionary of the Lithuanian Language
išdribti — išdrìbti intr. 1. K iškristi (kokiai tirštai masei): Išdribo košė par kraštus bliūdo J. Kad duosiu kuolu per galvą, tai ir smagenai išdribs Arm. | refl.: Kelis, t. y. purvas iš kelio, išsidrim̃ba (išsidrabsto bevažinėjant) J. 2. išgriūti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
išgniubti — išgniùbti intr. išgriūti, išvirsti: Kai be zuperio, išgniū̃bsta ant dirvos javai Bsg. gniubti; įgniubti; išgniubti; sugniubti; užgniubti … Dictionary of the Lithuanian Language
išgriuvinėti — iter. išgriūti 1: Išgriuvinėjęs mūras Db. griuvinėti; atgriuvinėti; išgriuvinėti; nugriuvinėti; pargriuvinėti; užgriuvinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškniusti — iškniùsti intr. 1. kniūpsčia išvirsti, išgriūti: Iškniusto ar šimtas žmonių, kad kazokai puolė sklaidyti minią Šts. 2. iškristi kniūpsčia: Vaikas iškniusto pro langą Plng. kniusti; įkniusti; iškniusti; nukniusti; parkniusti; sukniusti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškristi — iškrìsti intr. 1. išpulti iš kur: Vaikas iškrìto iš lopšio J. Vaikas, iškrìtęs iš medžio, koją pasilaužė J. Viliui iš rankų iškrinta pagalys I.Simon. Telefono ragelis vos neiškrito Laboniui iš rankos J.Dov. Pinigai man iš rankos iškrito N.… … Dictionary of the Lithuanian Language
